Sveiki visi! Neseniai teko perskaityti straipsnį apie neįprastą augalo ąsotenio ir medinio kirstuko (dar žinomo kaip tupaja) koadaptaciją. Paprastai ąsoteniai (angl.
Pitcher plant) yra vabzdžiaėdžiai, nes auga biotopuose, kurie yra neturtingi mineralinėmis medžiagomis (pvz. ant kitų sumedėjusių augalų šakų). Jie iš nužudytų vabzdžių (dažniausiai skrūzdelių) pasisavina azotą ir fosforą. Tuo tarpu naujas, surastas Borneo salos kalnų miškuose, ąsotenis, priklausantis
Nepenthes lowii rūšiai, išvystė kitą mineralinių medžiagų išgavimo strategiją. Dėl to kad kalnų miškuose skrūzdelės yra ganėtinai retos, pirmykštė vabzdžiaėdė funkcija pasikeitė į visiškai kitą. Šitokiam reiškiniui, S. J. Gouldas ir E. Vrba pasiūlė
egzaptacijos terminą, kai struktūra įgauna visiškai kitą funkciją (pereina į ją), nei tą kuriai buvo pradžioje optimizuota natūraliosios atrankos. Taigi, šios rūšies ąsotenių morfologija pradėjo skirtis nuo jų giminaičių. Ir vėliau, paaiškėjo vis dėl to kodėl. Nes kaip pasirodo, šie ąsoteniai naudoja medinių kirstukų ekskrementus kaip mineralinių trašų šaltinį. Ąsotenis privilioja medinį kirstuką savo nektarų, kurį kirstukas sedėdamas ant ąsočio, nulaižo (kitaip jis to negalėtu padaryti), ir karts nuo karto nusituštiną į tą ąsotį. Pagal apskaičiavimus, šie augalai iš kirstukų gauna nuo 75 iki 100 % azoto. Tuo tarpu kirstukas pasipildo angliavandenilių atsargomis. Taigi, matomas puikus pavyzdys, kaip egzaptacija leido pereiti iš plėšros į simbiozę. Beje, prie papildomos medžiagos internete, galima pamatyti video, kuriame užfiksuota, kaip kirstukas naudojasi augalu (
Supplementary Video - Mpeg video of a tupai on an N. lowii pitcher). Autorių manymu, šie ąsočiai netgi išoriškai yra panašus į unitazus.