Conservation Paleobiology

[Andrej S]

Išsaugojimo paleobiologija - tikrai neįprastai skambantis, eklektiškas mokslas. Automatiškai kyla klausimas - kaip galima saugoti tą, kas jau numirė? Tiriant "Recent Past"* iš tikrųjų saugomi ne išmirę organizmai, o tie patys dabartiniai. Tiesiog mirusių organizmų liekanos suteikia vertingos informacijos formuojant išsaugojimo strategijas.
Kai Jūs matote pakrantėje besimėtančias kriaukles, manote kad jos yra dabartinės, daugiausia 20 - 30 metų amžiaus. Tačiau, iš tiesų, viskas yra kitaip - kriauklių amžius yra labai įvairus, ir vienoje ir toje pačioje sankaupoje šalia gulinčių kriauklių amžius gali skirtis 10 tūkst. metų. Taip tiriant skirtingo amžiaus liekanų santykinį kiekį, galima įsivertinti skirtingo amžiaus artimų dabarčiai ekosistemų produktyvumą (prikabintas paveikslėlis iš aptariamo M. Kowalewskio straipsnio). Taip žinant koks buvo žmogaus poveikis (iš istorinių šaltinių) aplinkai, galima sužinoti kaip į jį sureagavo gamta. Bei galima pamatyti kaip ekosistemos, pagal sudėtį labai panašios į dabartines, vystėsi tuo metu kai žmogaus poveikio beveik visai nebuvo (būtų nulinis modelis bioįvairovės kitimui).
Kowalewski, M., (2003) Conservation Paleobiology. Pp.60-62.  In: Geller, E. (ed.), McGraw-Hill 2004 Yearbook of Science and Technology. McGraw-Hill, New York.

*Recent Past - "artima praeitis". Dažniausiai šiuo terminu apibrėžiamas laikotarpis nuo 0,000 iki 1,8 mln. metų, tai yra formaliai "kvartero periodas"(pagal dabartinę stratigrafijos nomenklatūrą, kvarteras panaikintas, ir jo epochos - pleistocenas ir holocenas prijungtos prie neogeno). "Very Recent Past" dažniausiai apibrėžiami istoriniai laikai nuo 0 iki 10 000 metų (faktiškai holocenas).
Priešingai "Recent Past" yra "Deep Time"(Gylusis Laikas). Kalbant apie Deep Time, turimi omeny įvykiai senesni nei 1,8 mln. metų.Tų laikotarpių gamtos panašumas su dabartine gamta yra kur kas mažesnis. Tačiau tai suteikia galimybes alternatyvios istorijos tyrimams.
--
AS

[Andrej S]

Kowalewski, M., (2003) Conservation Paleobiology. Pp.60-62.  In: Geller, E. (ed.), McGraw-Hill 2004 Yearbook of Science and Technology. McGraw-Hill, New York.

Teisinga nuoroda į šį straipsnį - http://www.geol.vt.edu/paleo/Kowalewski_2003.pdf

--
AS

[Andrej S]

Fossil record has valuable information that impacts environment

JAV vykdoma mokslų akademijos programa, kurios pavadinimas yra: "The Geological Record of Ecological Dynamics: Understanding the Biotic Effects of Future Environmental Change." (beje, šią knygą galima surasti VU ebrary). Pagrindinis minėtos programos tikslas - ekologinių pokyčių analizė geologiniame laiko mastelyje (kaip "Recent Past", taip ir "Deep Time").
Pagrindiniai taikomosios, išsaugojimo paleobiologijos  tikslai pagal Čikagos universiteto paleontologę Susan Kidwell:

• Geologinio metraščio naudojimas (kaip ilgalaikę ekologinę laboratoriją).
• Ekologinio atsako į klimato pokyčius praeityje tyrimai, panaudojant ateities pokyčių nuspėjimui.
• Socialinių veiksnių (turima omeny žmogaus) poveikio palikimo ekosistemoms  identifikavimas.

--
AS

[Andrej S]

Ką šioje srityje galima būtu nuveikti Lietuvoje?

Iš tikrųjų Išsaugojimo Paleobiologijos tyrimais galima užsiimti ir pas mus. Lietuvoje yra ganėtinai didelis ir geras labai artimos geologinės praeities (Very Recent Past) metraštis: daugybė ežerų, upių, jūra ir net Kuršių lagūna. Sudariau tokį galimą sąrašą, ką galima būti tirti Lietuvoje:

• Ežerinių, upinių ir pelkinių nuogulų paleobotaniniai ir palinologiniai tyrimai. Šia sritimi šalyje užsiima keletas specialistų. Vykdomi bendri tyrimai kartu su archeologais.
  
• Graužikų liekanų analizė aliuvinėse nuogulose. Galbūt kokios graužikų rūšis gali būti indikatorinė tam tikro tipo ekosistemoms? Šio organizmų grupės paleoteriologiniais tyrimus atlikdavo tiktai retkarčiais atvažiuojantis užsienio specialistai.
  
• Vabzdžių (o ypač vandens vabalų) tyrimai*. Tai turtinga duomenimis sritis, Lietuvoje tuo niekas neužsiima. Šie tyrimai būtu ypatingai vertingi, nes vabzdžiai yra puikus ekologiniai indikatoriai.
  
• Dvigeldžių moliuskų kiekio svyravimų laiko bėgyje tyrimai, datavimui naudojant M. Kowalewskio aptartą aminorūgščių epimerizacijos tyrimo metodą. Juk tikriausiai daugelis matėte kokie didžiuliai dvigeldžių moliuskų kriauklių kiekiai yra matomi prie Ventos rago ornitologinės stoties.
  

Būtu puiku jeigu kas nors susidomėtu šia mokslo kryptimi. Juk dažniausiai ekologiniai išsaugojimo problemų tyrimai nėra pilni tuo atžvilgiu, kad jie visiškai neatsižvelgia į istorinį ekosistemų vystymosi aspektą, kaip pvz. paskutinė iš buvusių Lietuvoje tokio pobūdžio konferencijų - "gamtosauga, evoliucija, ekologija, globali kaita" (kiek galima spręsti iš tezių pavadinimų).

--
AS