I
šsaugojimo paleobiologija - tikrai neįprastai skambantis, eklektiškas mokslas. Automatiškai kyla klausimas - kaip galima saugoti tą, kas jau numirė? Tiriant
"Recent Past"* iš tikrųjų saugomi ne išmirę organizmai, o tie patys dabartiniai. Tiesiog mirusių organizmų liekanos suteikia vertingos informacijos formuojant išsaugojimo strategijas.
Kai Jūs matote pakrantėje besimėtančias kriaukles, manote kad jos yra dabartinės, daugiausia 20 - 30 metų amžiaus. Tačiau, iš tiesų, viskas yra kitaip - kriauklių amžius yra labai įvairus, ir vienoje ir toje pačioje sankaupoje šalia gulinčių kriauklių amžius gali skirtis 10 tūkst. metų. Taip tiriant skirtingo amžiaus liekanų santykinį kiekį, galima įsivertinti skirtingo amžiaus artimų dabarčiai ekosistemų produktyvumą (prikabintas paveikslėlis iš aptariamo M. Kowalewskio straipsnio). Taip žinant koks buvo žmogaus poveikis (iš istorinių šaltinių) aplinkai, galima sužinoti kaip į jį sureagavo gamta. Bei galima pamatyti kaip ekosistemos, pagal sudėtį labai panašios į dabartines, vystėsi tuo metu kai žmogaus poveikio beveik visai nebuvo (būtų nulinis modelis bioįvairovės kitimui).
Kowalewski, M., (2003) Conservation Paleobiology. Pp.60-62. In: Geller, E. (ed.), McGraw-Hill 2004 Yearbook of Science and Technology. McGraw-Hill, New York.
*Recent Past - "artima praeitis". Dažniausiai šiuo terminu apibrėžiamas laikotarpis nuo 0,000 iki 1,8 mln. metų, tai yra formaliai "kvartero periodas"(pagal dabartinę stratigrafijos nomenklatūrą, kvarteras panaikintas, ir jo epochos - pleistocenas ir holocenas prijungtos prie neogeno).
"Very Recent Past" dažniausiai apibrėžiami istoriniai laikai nuo 0 iki 10 000 metų (faktiškai holocenas).
Priešingai
"Recent Past"
yra
"Deep Time"(Gylusis Laikas). Kalbant apie Deep Time, turimi omeny įvykiai senesni nei 1,8 mln. metų.Tų laikotarpių gamtos panašumas su dabartine gamta yra kur kas mažesnis. Tačiau tai suteikia galimybes alternatyvios istorijos tyrimams.
--
AS