Tikrasis "inteligent design" - žmonių daiktinės kultūros (kanklių ir kornetų) evoliucija
9 views
Skip to first unread message
Andrej S
Apr 27, 2008, 4:09:13 PM4/27/08
to G-mokslai
Niles Eldredge (kartu su Stephen Gould sukūrė pertrauktos pusiausvyros evoliucijos teoriją) ir Ilya Temkin - evoliuciniai biologai iš Amerikos gamtos istorijos muziejaus Niujorke, pateikia tyrimą, kuris metodologiškai yra analogiškas biologinės filogenetinės sistematikos procedūroms. Pagal juos, Darvino teiginys "Palikuonys su pakitimais" nėra unikali vien tiktai biologinių objektų savybė, ji taip pat teisingai gali būti pritaikyta ir bet kokiam kitam istoriniam procesui kuris remiasi informacijos perdavimu iš protėvio į palikuonį. Tačiau koks biologinės ir kultūrinės evoliucijos atitikimo laipsnis iki šiol nėra žinoma. Kaip pasakoja autoriai didelę įtaka šių procesų sugretinimui turėjo šiuolaikinės filogenetinės sistematikos metodų progresas: sukurtos aibės klasifikacinių metodologijų ir jomis paremtų algoritmų. Šiuolaikiniuose humanitariniuose tyrimuose, filogenetiniai metodai naudojami istorinėje lingvistikoje (kalbų giminingumo ir evoliucijos nustatymas) ir stematikoje (istorinė tekstų rekonstrukcija ir kritinis vertinimas).
Atitikimai tarp biologinės ir kultūrinės evoliucijos nėra visiškai analogiški. Pirmu atveju evoliucionuoja pats subjektas, antru atveju kinta tiktai jo prototipas (modelis) kuri keičia "kūrėjas" (inteligent designer) ir tiesioginiai genealoginiai ryšiai tarp sekančių daiktų gali būti neryškus. Kūrėjas gali pasirinkti kokias detales iš kokių "prototipų" panaudoti kuriant naują daiktą. Tai šiek tiek panašu į santykinai retą reiškinį biologinėje evoliucijoje - retikuliaciją (tinklinė evoliucija), kaip pvz.: tarpgrupinį (horizontalų) genų pernešimą pas prokariotus arba hibridizaciją, eukariotų atveju.
Kaip filogenetinės analizės objektus tyrimo autoriai pasirinko du muzikinių instrumentų tipus: pučiamąjį instrumentą - kornetą ir styginį instrumentą - baltiškąsias kankles. Kornetai pirma karta atsirado prieš apytiksliai 180 metų, pradėjus vystytis metalurgijos pramonei ir jų istorija ir geografinis paplitimas yra ganėtinai gerai žinomi (tai leidžia patikrinti filogenetinių metodų taikymo efektyvumą). Kanklės tęsia savo istoriją nuo X ar XI amžiaus, bei pradedant nuo vėlyvųjų viduramžių šios muzikinių instrumentų atmainos paplitimas buvo apribotas Suomijos, Baltijos šalių (tarp jų ir Lietuvos) ir Rusijos europinės dalies. Bendrai, kanklių vystymosi eiga nėra gerai žinoma.
Buvo atliktos kelios skirtingos filogenetinės analizės: fenetinio panašumo, didžiausio šykštumo ir darnumo indekso (naudojant PAUP programinę įrangą) ir skirtumų matricos retikuliacija (naudojant T-rex algoritmą). Šių analizių rezultatus derinant su žinoma kai kurių išradimų chronologine seka (panašiai kaip stratigrafinės informacijos įterpimas paleobiologinių analizių metu), sudarytos kompozicinės kladogramos nurodančios instrumentų giminingumo ryšius [prikabinti paveikslėliai iš straipsnio]. Šių kladogramų atšakų atstumai ir šakojimosi tvarka nurodo objektų giminingumo laipsnį, tuo tarpu horizontalios linijos nurodo retikuliuotą (horizontalų) informacijos pernešimą.
Tokiose analizėse, kaip minėtame straipsnyje ir išryškėja principiniai nagrinėjamų gamtinių ir kultūrinių objektų skirtumai: 1 filogenetinių atšakų skilimo pobūdis nebūtinai yra dichotominio pobūdžio (kai monofiletiškai atsiranda kažkoks požymis ir evoliucionuojanti grupė atsiskiria nuo pradinės), nes dažnai sukūrus prototipą - vienu metu pradeda veikti skirtingi amatininkai, kurių kiekvienas sukuria po unikalų kūrinį nebūtinai susijusi nuosekliais genealoginiais ryšiais su kitais tuo pačiu metu daromais kūriniais (vienu metu tarsi atsiranda inovacijų "puokštės"); 2 dažnas atvejis, kai įvyksta senų idėjų "prisikėlimas", kas yra neįmanoma biologiniame pasaulyje, kai organizmų grupės išmirimas reiškia negrįžtamą informacijos praradimą, tuo tarpu kultūroje galioja "nauja - gerai pamiršta sena" dėsnis; 3 daiktinėje kultūroje yra kur kas mažesnė koordinacija tarp atskirų dalių nei biologijoje (mažesnė sistemos elementų tarpusavio priklausomybė), tai savo ruožtu nulemia galimą atskirų detalių nepriklausomą evoliuciją, kai kiekviena detalė turi savo filogenetinį medį, o bendras daikto arba instrumento filogenetinis medis tampa labai painus.
Šis tyrimas rodo kad filogenetinės sistematikos metodai sukurti išaiškinti biologinės evoliucijos kelius nors ir yra naudingi instrumentai kultūrinės evoliucijos pažinimui, nėra visiškai adekvatus jos aprašymui, būtent dėl kai kurių svarbių skirtumų pačių tiriamų objektų prigimtyje.
Nuorodos:
"Phylogenetics and Material Cultural Evolution" Ilya Temkin and Niles Eldredge - Straipsnis "Current anthropology" žurnale apie žmonių daiktinės kultūros evoliucijos pobūdi ir biologinės filogenetinės sistematikos taikymai šiam klausymui spręsti.
--
AS
Atitikimai tarp biologinės ir kultūrinės evoliucijos nėra visiškai analogiški. Pirmu atveju evoliucionuoja pats subjektas, antru atveju kinta tiktai jo prototipas (modelis) kuri keičia "kūrėjas" (inteligent designer) ir tiesioginiai genealoginiai ryšiai tarp sekančių daiktų gali būti neryškus. Kūrėjas gali pasirinkti kokias detales iš kokių "prototipų" panaudoti kuriant naują daiktą. Tai šiek tiek panašu į santykinai retą reiškinį biologinėje evoliucijoje - retikuliaciją (tinklinė evoliucija), kaip pvz.: tarpgrupinį (horizontalų) genų pernešimą pas prokariotus arba hibridizaciją, eukariotų atveju.
Kaip filogenetinės analizės objektus tyrimo autoriai pasirinko du muzikinių instrumentų tipus: pučiamąjį instrumentą - kornetą ir styginį instrumentą - baltiškąsias kankles. Kornetai pirma karta atsirado prieš apytiksliai 180 metų, pradėjus vystytis metalurgijos pramonei ir jų istorija ir geografinis paplitimas yra ganėtinai gerai žinomi (tai leidžia patikrinti filogenetinių metodų taikymo efektyvumą). Kanklės tęsia savo istoriją nuo X ar XI amžiaus, bei pradedant nuo vėlyvųjų viduramžių šios muzikinių instrumentų atmainos paplitimas buvo apribotas Suomijos, Baltijos šalių (tarp jų ir Lietuvos) ir Rusijos europinės dalies. Bendrai, kanklių vystymosi eiga nėra gerai žinoma.
Buvo atliktos kelios skirtingos filogenetinės analizės: fenetinio panašumo, didžiausio šykštumo ir darnumo indekso (naudojant PAUP programinę įrangą) ir skirtumų matricos retikuliacija (naudojant T-rex algoritmą). Šių analizių rezultatus derinant su žinoma kai kurių išradimų chronologine seka (panašiai kaip stratigrafinės informacijos įterpimas paleobiologinių analizių metu), sudarytos kompozicinės kladogramos nurodančios instrumentų giminingumo ryšius [prikabinti paveikslėliai iš straipsnio]. Šių kladogramų atšakų atstumai ir šakojimosi tvarka nurodo objektų giminingumo laipsnį, tuo tarpu horizontalios linijos nurodo retikuliuotą (horizontalų) informacijos pernešimą.
Tokiose analizėse, kaip minėtame straipsnyje ir išryškėja principiniai nagrinėjamų gamtinių ir kultūrinių objektų skirtumai: 1 filogenetinių atšakų skilimo pobūdis nebūtinai yra dichotominio pobūdžio (kai monofiletiškai atsiranda kažkoks požymis ir evoliucionuojanti grupė atsiskiria nuo pradinės), nes dažnai sukūrus prototipą - vienu metu pradeda veikti skirtingi amatininkai, kurių kiekvienas sukuria po unikalų kūrinį nebūtinai susijusi nuosekliais genealoginiais ryšiais su kitais tuo pačiu metu daromais kūriniais (vienu metu tarsi atsiranda inovacijų "puokštės"); 2 dažnas atvejis, kai įvyksta senų idėjų "prisikėlimas", kas yra neįmanoma biologiniame pasaulyje, kai organizmų grupės išmirimas reiškia negrįžtamą informacijos praradimą, tuo tarpu kultūroje galioja "nauja - gerai pamiršta sena" dėsnis; 3 daiktinėje kultūroje yra kur kas mažesnė koordinacija tarp atskirų dalių nei biologijoje (mažesnė sistemos elementų tarpusavio priklausomybė), tai savo ruožtu nulemia galimą atskirų detalių nepriklausomą evoliuciją, kai kiekviena detalė turi savo filogenetinį medį, o bendras daikto arba instrumento filogenetinis medis tampa labai painus.
Šis tyrimas rodo kad filogenetinės sistematikos metodai sukurti išaiškinti biologinės evoliucijos kelius nors ir yra naudingi instrumentai kultūrinės evoliucijos pažinimui, nėra visiškai adekvatus jos aprašymui, būtent dėl kai kurių svarbių skirtumų pačių tiriamų objektų prigimtyje.
Nuorodos:
"Phylogenetics and Material Cultural Evolution" Ilya Temkin and Niles Eldredge - Straipsnis "Current anthropology" žurnale apie žmonių daiktinės kultūros evoliucijos pobūdi ir biologinės filogenetinės sistematikos taikymai šiam klausymui spręsti.
--
AS
Reply all
Reply to author
Forward
0 new messages