---------- Forwarded message ----------
From:
Dukas Ju <duka...@gmail.com>
Date: 2009/2/4
Subject: Australopithecus africanus
To:
s.an...@gmail.comLabas,
cia radau skaitydamas naujienas toki pseudo straipsneli labai diskutuotinos temos. Buvo tirta Australopitecus africanus kaukole ir nustatyta kokios dalys pritaikytos atlaikyti stresa. Padaryta isvada, kad tokia kaukole tinkama traskinti riesutus :) Vegenai tai labai apsidziaugtu, bet geriau pasvarscius nezinia kiek tame tiesos, ir komentaras po straipsniu vieno zmogaus yra toks, kad nera galutinai irodyta (aisku moksle taip ir nebuna beveik), kad A.africanus buvo zmogaus protevis. Gal toks tyrimas istikruju paremtu hipoteze, kad A.africans nebuvo protevis, ir siaip keista, kad toks stambusis zinduolis triauskintu sau riesutus (medy sededamas) :)
As nesu prates rasyt i g-mokslus iskart, tokiomis temomis, nes neismanau gerai, o ten megsta uzsipulti. Kaip bebutu skaitau laiks nuo laiko ka parasai, tai man idomu. Idomu pasidare ir situo reikalu. Jei manai, kad verta, manau idomu butu, kad situo klausimu atsakytum i gmokslus.
Cia linkas, kur radau:
http://www.physorg.com/news152859468.htmlnet nezinau, ar sis puslapis tinkamas mokslo naujienoms skaityti, bet jau prie tokio pripratau, ten dazniausiai buna nuorodos i orginalius straipsnius, kur zinoma teorija isdestoma ne taip drasiai.
Dukas.
Žmonių filogenetika ir paleoekologinės ypatybės yra tikrai įdomi evoliucinės biologijos ir fizinės antropologijos tyrimų tema. Pateiktas aukščiau tyrimas yra įdomus visu pirma tuo kad jis atliktas naudojantis pažangia ir visai neseniai įdiegta biomechaninio modeliavimo metodika - baigtinių elementų analize (
Finite element method ). Ši metodologija ilgą laiką (apie 30 metų) yra naudojama inžinerijoje, tačiau visai neseniai įėjo į zoologinių ir paleontologinių tyrimų arsenalą. Naudojantis šiuo metodu, buvo atlikti įvairiausi tyrimai susiję su charizmatiškiausiais pleistoceno plėšrūnais, norint atsakyti į klausymą - kuris iš jų turėjo stipriausius žandikaulius (liūtas, kardadantė katė -
smilodonas, arba sterblinis liūtas -
thylacoleo). Šiuo atveju, pasinaudojant anksčiau minėta skaitmeninio trimačių konstrukcijų modeliavimo metodika, buvo nustatytos principinės Australopithecus africanus kaukolės atsparumo mechaniniam stresui ribos. Kaip mini šio tyrimo autoriai, kritinę reikšmę Australopitekų kaukolės formos evoliucijoje turėjo prieškrūminių dantų funkcinės savybės. Anksčiau buvo manyta kad šie dantys buvo skirti nedideliems, kietiems objektams apdoroti arba didelio kiekio minkšto maisto rijimui. Kaip parodė kompleksinė funkcinė analizė, kuri rėmėsi baigtinių elementų imitacija, mikropažeidimų analize bei fiziniais eksperimentais, šio kaukolės regiono evoliucijai nepakaktu prieš tai išsakyto paaiškinimo. Mokslininkai iškėlė nuomone, kad tokio tipo žandikauliai leido A. africanus traiškyti stambius riešutus arba sėklas. Tai galėjo būti kritinis papildomas maisto šaltinis sudėtingais sausringais metų laikotarpiais. A. africanus priklauso taip vadinamų "gracingųjų" australopicinų grupei, iš kurios vėliau atsirado dar "gracingesni" (liaunesni) Homo bei "tvirtesnės" sandaros Paranthropus gentys. Vėlesni, jau seniai antropologų yra praminti "spragtukais", dėl savo masyvios kaukolės sandaros (Paranthropus boisei kaukolės
rekonstrukcija ), kuri veikiausiai buvo prisitaikymas kieto augalinio maisto perdirbimui. Veikiausiai tokiu maistu, remiantis visais žinomais įrodymais, grynai mito tiktai Paranthropus robustus. Veikiausiai, remiantis filogenetinėmis rekonstrukcijomis (nuoroda į Smitsonijos instituto paleaoantropologijos laboratorijos tinklapi pateikta žemiau), A. africanus nebuvo Homo genties tiesioginiu protėviu, jis yra protėvynė rūšis "spragtukų" Paranthropus genčiai. Žmogus (Homo gentis) kaip manoma kilo iš A. afarensis (šiai rūšiai priklausė ir žymioji
Liusi). A. afarensis buvo visaėdis oportunistas (beje kaip ir visi kiti iš jo kilę hominidai, tame tarpe H. sapiens).
Nuorodos:The feeding biomechanics and dietary ecology of Australopithecus africanus -
Straipsnis "PNAS" žurnale anksčiau minėta tema.
Žmonių evoliucijos filogenetinė schema -
žmonių filogenetinio vystymosi schema.Peter S. Ungar, Frederick E. Grine, Mark F. Teaford "Dental Microwear and Diet of the Plio-Pleistocene Hominin Paranthropus boisei" -
Straipsnis "PLoS ONE" atviro priėjimo žurnale apie Paranthropus boisei mitybinius ypatumus. Kaip teigia autoriai, stipriai specializuota morfologija, nebūtinai turi būti susijusi su stipriai specializuota adaptacija (dideli žandikauliai ir kieto maisto kramtymas). Autoriai tai vadina Liem'o Paradoksu.
Lucy 2.0: Famous Fossil Hominid Goes Digital -
Straipsnis "Wired Science" blog'ų sistemoje apie australopitekes (A. afarensis) Liusi fosilijų įskaitmeninimą.
Emily J. Rayfield "Finite Element Analysis and Understanding the Biomechanics and Evolution of Living and Fossil Organisms" -
Straipsnis "Annual Review of Earth and Planetary Sciences" apie baigtinių elementų analizės metodologijos naudojimą organizmų biomechanikos tyrimuose (su dinozaurų ir primatų biomechaninio modeliavimo pavyzdžiais).
--
AS