Milžiniškos gyvatės iš praeities ir didžiausia tarp jų visų Titanoboa cerrejonensis
26 views
Skip to first unread message
Andrej S
Jun 21, 2009, 7:09:23 PM6/21/09
to G-mokslai
Kaip manote, kokia gyvatė yra pati didžiausia? Dauguma veikiausiai pasakytu, kad tai yra anakonda arba tinklinis pitonas. Žinoma kad didžiausios dokumentuotos anakondos yra 7 metrų o didžiausi tinkliniai pitonai - 9 metrų. Tuo tarpu laukinių populiacijų apskaitoje, niekados nesurasdavo individų didesnių nei 6 - 6,5 metrų ilgio. Normalus šių didžiausių gyvačių dydis yra dar mažesnis. Tačiau ar yra tiesos tose legendose apie 10 - 12 metrų ilgio gyvates, apie kurias šneka kriptozoologai?
Per kelis paskutinius dešimtmečius, paleontologai atrado tikrai milžiniškų gyvačių liekanų. Jos priklauso dviem, dabar jau išmirusioms primityvių gyvačių kladoms: Madtsoiidae ir Palaeopheidae. Pirmosios archajiškos šeimos Madtsoiidae ankstyviausi atstovai atsirado kreidos periode, cenomanio amžiuje, tuo tarpu vėlyviausi išmirė vėlyvajame pleistocene, ir gal būt net paskutinius šios grupės atstovus matė Homo sapies žmonės. Šiai šeimai priklausančios gyvatės yra endemiškos Gondvanai ir Pietų Europai. Kaip manoma tai buvo primityvių gyvačių grupė (pvz. negalėjo atskirti žandikaulių ryjant maistą), kuri veikiausiai buvo seserinė visoms dabartinėms gyvatėms. Tarp jų didžiausia buvo Gigantophis. Ji vidutiniškai buvo kažkur 10 - 11 metrų ilgio, gyveno sūriavandenėse eoceno laikotarpio Egipte buvusiose maršose, kur veikiausiai medžiojo primityvius straublinius (šiuolaikinių dramblių protėvius), kelių šimtų kilogramų svorio meriterus (Moeritherium). Taip pat nemažai šiai grupei priklausančių milžiniškų gyvačių liekanų yra surasta dabartinės Australijos teritorijoje. Šio kontinento nuogulose surasta keliolika skirtingų genčių, kurios buvo pavadintos pagal Australijos aborigenų legendinius padarus: Yurlunggur ir Wonambi (kuris išmirė prieš 50 tūkst. metų). Šios gyvatės savo aplinkoje buvo aukščiausio trofinio lygio plėšrūnai.
Kita primityvių gyvačių šeima, kurios atstovai galėdavo pasiekti milžinišką dydį, yra Palaeopheidae. Didžiausia tarp šių gyvačių yra Palaeophis , kuri vidutiniškai užaugdavo iki 9 metrų ir vienu metu buvo laikyta didžiausia gyvate. Ji gyveno Šiaurės Amerikoje eoceno epochoje, gyveno vandens telkiniuose (jūrų gyvatė), ir veikiausiai medžiojo primityvius pakrantėse besiganančius kanopinius - kondiliartrus bei krokodilus.
Šios primityvios gyvatės, kaip anksčiau manyta, buvo pačios didžiausios tarp visų egzistavusių. Tačiau, atradimas kurį paskelbė šiais metais žurnale "Nature" tarptautinė (Kanados, JAV ir Panamos) paleontologų komandą, gražino moderniosioms gyvatėms titulą, kad tarp jų yra patys stambiausi šios roplių klados atstovai. Kolumbijoje, paleoceno epochos kloduose surado milžiniškos smauglių grupei (Boinae) priklausančios gyvatės stuburo slankstelių liekanas. Šių liekanų palyginimo su stambaus šiuolaikinio 3,5 m ilgio smauglio Boa stuburkauliu (mažas ir baltas) prikabintą nuotrauką iš nagrinėjamo straipsnio, galite pamatyti čia - Titanoboa_vs_Boa. Kladogramoje mes galime pamatyti, kam labiausiai buvo gimininga milžiniška gyvatė, pavadinta Titanoboa cerrejonensis (milžiniškas smauglys iš Cerrejono) - Gyvaciu_dydis_ir_filogeneze. Kaip parodė analizė, kuri buvo atlikta pasitelkiant geometrinės morfometrijos metodikas bei didžiausio tikėtinumo stuburkaulių padėties pagal morfologinių pokyčių gradientą stubure tyrimą, kad ši gyvatė buvo 12.82 + - 2.18 m ilgio, ir svėrė apie 1,135 tonos (su suaugusių individų variacijomis tarp 0,73 ir 2,03 tonų). Reikia pridurti tai kad tokie dydžiai buvo įprasti (slanksteliai, kaip apskaičiuota, priklausė 26 individams) šiai smauglių rūšiai (anakondos retai būna didesnės nei 5 metrai). Pagal šiuos apskaičiavimus, išeina kad ši gyvatė savo laiku buvo didžiausias nejūrinis gyvūnas! Juk paleocenas - tai pirma paleogeno periodo epocha, kuri sekė iškart po kreidos-paleogeno masinio išmirimo. Kuo ji galėjo misti tuo metu kai gyveno? Manoma kad tikimiausios aukos buvo stambus dirozauridiniai mezoeukrokodilai ir gal būt podoknemidiniai pleurodiriniai vežliai, nes tuometiniai žinduoliai dar buvo per daug smulkus (Titanoboa rekonstrukcija gamtinėje aplinkoje). Bendrai, aplinka kurioje buvo surasta Titanoboa, bei grobio spektras yra labai panašus į žaliosios anakondos, kuri veikiausiai būtu kaip sumažintas pirmosios analogas.
Pats gyvačių maksimalus dydis, kaip mini autoriai, daug ką gali pasakyti apie tuometinės žemės klimatą. Gyvatės, kaip žinia yra poikilotermiai (šaltakraujiai) gyvūnai, kurių metabolizmo intensyvumas stipriai priklauso nuo vidutinės aplinkos temperatūros. Taigi, žinant šiuolaikinių analogų paplitimo dėsningumus ir koks yra proporcingumas tarp aplinkos temperatūros ir toje vietovėje didžiausio gyvačių dydžio, galima naudojantis fosilijomis ir priimant masei specifinį metabolizmo greitį, rekonstruoti tuometinės aplinkos vidutinę temperatūrą. Nes kaip parodė ankstesni tyrimai, poikilotermianiai gigantai, su kiekvienu vidutinės aplinkos temperatūros sumažėjimu 10 laipsniu, tampa 2 - 3 kartus mažesni. Taigi, pagal apskaičiavimus išeitu, kad tam kad galėtu išgyventi 13 metrų ilgio gyvatė, aplinkos temperatūra tuometinėje 5 laipsnių šiaurės platumoje buvusioje P. Amerikos vietovėje, turėjo būti 33-32 C (priklausomybę galite pamatyti grafike - Gyvates_max_ilgis_vs_vid_aplinkos_temperatura). Šis temperatūros įvertinimas padėjo išsiaiškinti ginčytiną temą apie to meto temperatūrų gradiento pobūdį. Nes jos yra 1-5 C laipsniais aukštesnės nei nuspėja foraminiferų deguonies izotopiniai tyrimai, bei 6-8 C laipsniais aukštesnes nei rodo augalų lapų formos analizė. Komplekse su kitų tyrimų duomenimis, tyrimas parodė kad temperatūros gradientas buvo ganėtinai stačias, ir nepatvirtina hipotezės kad šiltnamio sąlygomis pasaulyje egzistuoja tarsi atmosferos termostatinė būsena kai poliuose yra sąlyginai šilčiau o pusiaujuje pašiltėjimas neproporcingai mažesnis. Šis tyrimas numato, kad greitai po to laikotarpio įvykęs Paleoceno-Eoceno termalinis maksimumas galėjo tropikuose sukelti šiluminę mirtį, nes ten vidutinė temperatūra, pagal aukštų platumų duomenys, turėjo būti vidutiniškai apie 38-40 C.
Taigi, šie atradimai parodo kad gigantiškumas yra kur kas labiau paplitęs gyvačių filogenetiniame medyje nei anksčiau manyta. Bei tai kad veikiausiai ne paskutinę reikšmę gyvačių dydžio evoliucijoje turi aplinkos temperatūra. O milžiniškos gyvatės stuburo slankstelių tyrimai, kurie yra paremti naujausiomis statistinėmis, geometrinėmis bei eko-klimatologinėmis metodologijomis, gali daug ką papasakoti ne tik apie pačių kaulų savininkų paleobiologiją bet ir apie visos žemės sistemos veikimo principus.
Nuorodos:
Head, J.J., J.I. Bloch, A.K. Hastings, J.R. Bourque, E. Cadena, F. Herrera, P.D. Polly, and C.A. Jaramillo. 2009. Giant boine snake from a Paleocene Neotropical rainforest indicates hotter past equatorial temperatures. Nature, 457: 715-718. [PDF] [Supplementary Information] - Straipsnis "Nature" žurnale kuriame paskelbtas didžiausios žinomos visų laikų gyvatės - Titanoboa atradimas.
Makarieva, A. M.; Victor G. Gorshkov and Bai-Lian Li (2005-09-14). "Gigantism, temperature and metabolic rate in terrestrial poikilotherms". Proceedings of the Royal Society B 272: 2325–2328 - Straipsnis "Proceedings of the Royal Society: Biological sicences" žurnale apie šaltakraujų gyvūnų temperatūros, metabolizmo ir kūno dydžio sąsajas.
Holman, J. Alan (Author). Fossil Snakes of North America: Origin, Evolution, Distribution, Paleoecology.Indiana University Press (May 1, 2000), 376 p. - Monografija apie Šiaurės Amerikoje praeityje egzistavusias gyvates.
--
AS
Per kelis paskutinius dešimtmečius, paleontologai atrado tikrai milžiniškų gyvačių liekanų. Jos priklauso dviem, dabar jau išmirusioms primityvių gyvačių kladoms: Madtsoiidae ir Palaeopheidae. Pirmosios archajiškos šeimos Madtsoiidae ankstyviausi atstovai atsirado kreidos periode, cenomanio amžiuje, tuo tarpu vėlyviausi išmirė vėlyvajame pleistocene, ir gal būt net paskutinius šios grupės atstovus matė Homo sapies žmonės. Šiai šeimai priklausančios gyvatės yra endemiškos Gondvanai ir Pietų Europai. Kaip manoma tai buvo primityvių gyvačių grupė (pvz. negalėjo atskirti žandikaulių ryjant maistą), kuri veikiausiai buvo seserinė visoms dabartinėms gyvatėms. Tarp jų didžiausia buvo Gigantophis. Ji vidutiniškai buvo kažkur 10 - 11 metrų ilgio, gyveno sūriavandenėse eoceno laikotarpio Egipte buvusiose maršose, kur veikiausiai medžiojo primityvius straublinius (šiuolaikinių dramblių protėvius), kelių šimtų kilogramų svorio meriterus (Moeritherium). Taip pat nemažai šiai grupei priklausančių milžiniškų gyvačių liekanų yra surasta dabartinės Australijos teritorijoje. Šio kontinento nuogulose surasta keliolika skirtingų genčių, kurios buvo pavadintos pagal Australijos aborigenų legendinius padarus: Yurlunggur ir Wonambi (kuris išmirė prieš 50 tūkst. metų). Šios gyvatės savo aplinkoje buvo aukščiausio trofinio lygio plėšrūnai.
Kita primityvių gyvačių šeima, kurios atstovai galėdavo pasiekti milžinišką dydį, yra Palaeopheidae. Didžiausia tarp šių gyvačių yra Palaeophis , kuri vidutiniškai užaugdavo iki 9 metrų ir vienu metu buvo laikyta didžiausia gyvate. Ji gyveno Šiaurės Amerikoje eoceno epochoje, gyveno vandens telkiniuose (jūrų gyvatė), ir veikiausiai medžiojo primityvius pakrantėse besiganančius kanopinius - kondiliartrus bei krokodilus.
Šios primityvios gyvatės, kaip anksčiau manyta, buvo pačios didžiausios tarp visų egzistavusių. Tačiau, atradimas kurį paskelbė šiais metais žurnale "Nature" tarptautinė (Kanados, JAV ir Panamos) paleontologų komandą, gražino moderniosioms gyvatėms titulą, kad tarp jų yra patys stambiausi šios roplių klados atstovai. Kolumbijoje, paleoceno epochos kloduose surado milžiniškos smauglių grupei (Boinae) priklausančios gyvatės stuburo slankstelių liekanas. Šių liekanų palyginimo su stambaus šiuolaikinio 3,5 m ilgio smauglio Boa stuburkauliu (mažas ir baltas) prikabintą nuotrauką iš nagrinėjamo straipsnio, galite pamatyti čia - Titanoboa_vs_Boa. Kladogramoje mes galime pamatyti, kam labiausiai buvo gimininga milžiniška gyvatė, pavadinta Titanoboa cerrejonensis (milžiniškas smauglys iš Cerrejono) - Gyvaciu_dydis_ir_filogeneze. Kaip parodė analizė, kuri buvo atlikta pasitelkiant geometrinės morfometrijos metodikas bei didžiausio tikėtinumo stuburkaulių padėties pagal morfologinių pokyčių gradientą stubure tyrimą, kad ši gyvatė buvo 12.82 + - 2.18 m ilgio, ir svėrė apie 1,135 tonos (su suaugusių individų variacijomis tarp 0,73 ir 2,03 tonų). Reikia pridurti tai kad tokie dydžiai buvo įprasti (slanksteliai, kaip apskaičiuota, priklausė 26 individams) šiai smauglių rūšiai (anakondos retai būna didesnės nei 5 metrai). Pagal šiuos apskaičiavimus, išeina kad ši gyvatė savo laiku buvo didžiausias nejūrinis gyvūnas! Juk paleocenas - tai pirma paleogeno periodo epocha, kuri sekė iškart po kreidos-paleogeno masinio išmirimo. Kuo ji galėjo misti tuo metu kai gyveno? Manoma kad tikimiausios aukos buvo stambus dirozauridiniai mezoeukrokodilai ir gal būt podoknemidiniai pleurodiriniai vežliai, nes tuometiniai žinduoliai dar buvo per daug smulkus (Titanoboa rekonstrukcija gamtinėje aplinkoje). Bendrai, aplinka kurioje buvo surasta Titanoboa, bei grobio spektras yra labai panašus į žaliosios anakondos, kuri veikiausiai būtu kaip sumažintas pirmosios analogas.
Pats gyvačių maksimalus dydis, kaip mini autoriai, daug ką gali pasakyti apie tuometinės žemės klimatą. Gyvatės, kaip žinia yra poikilotermiai (šaltakraujiai) gyvūnai, kurių metabolizmo intensyvumas stipriai priklauso nuo vidutinės aplinkos temperatūros. Taigi, žinant šiuolaikinių analogų paplitimo dėsningumus ir koks yra proporcingumas tarp aplinkos temperatūros ir toje vietovėje didžiausio gyvačių dydžio, galima naudojantis fosilijomis ir priimant masei specifinį metabolizmo greitį, rekonstruoti tuometinės aplinkos vidutinę temperatūrą. Nes kaip parodė ankstesni tyrimai, poikilotermianiai gigantai, su kiekvienu vidutinės aplinkos temperatūros sumažėjimu 10 laipsniu, tampa 2 - 3 kartus mažesni. Taigi, pagal apskaičiavimus išeitu, kad tam kad galėtu išgyventi 13 metrų ilgio gyvatė, aplinkos temperatūra tuometinėje 5 laipsnių šiaurės platumoje buvusioje P. Amerikos vietovėje, turėjo būti 33-32 C (priklausomybę galite pamatyti grafike - Gyvates_max_ilgis_vs_vid_aplinkos_temperatura). Šis temperatūros įvertinimas padėjo išsiaiškinti ginčytiną temą apie to meto temperatūrų gradiento pobūdį. Nes jos yra 1-5 C laipsniais aukštesnės nei nuspėja foraminiferų deguonies izotopiniai tyrimai, bei 6-8 C laipsniais aukštesnes nei rodo augalų lapų formos analizė. Komplekse su kitų tyrimų duomenimis, tyrimas parodė kad temperatūros gradientas buvo ganėtinai stačias, ir nepatvirtina hipotezės kad šiltnamio sąlygomis pasaulyje egzistuoja tarsi atmosferos termostatinė būsena kai poliuose yra sąlyginai šilčiau o pusiaujuje pašiltėjimas neproporcingai mažesnis. Šis tyrimas numato, kad greitai po to laikotarpio įvykęs Paleoceno-Eoceno termalinis maksimumas galėjo tropikuose sukelti šiluminę mirtį, nes ten vidutinė temperatūra, pagal aukštų platumų duomenys, turėjo būti vidutiniškai apie 38-40 C.
Taigi, šie atradimai parodo kad gigantiškumas yra kur kas labiau paplitęs gyvačių filogenetiniame medyje nei anksčiau manyta. Bei tai kad veikiausiai ne paskutinę reikšmę gyvačių dydžio evoliucijoje turi aplinkos temperatūra. O milžiniškos gyvatės stuburo slankstelių tyrimai, kurie yra paremti naujausiomis statistinėmis, geometrinėmis bei eko-klimatologinėmis metodologijomis, gali daug ką papasakoti ne tik apie pačių kaulų savininkų paleobiologiją bet ir apie visos žemės sistemos veikimo principus.
Nuorodos:
Head, J.J., J.I. Bloch, A.K. Hastings, J.R. Bourque, E. Cadena, F. Herrera, P.D. Polly, and C.A. Jaramillo. 2009. Giant boine snake from a Paleocene Neotropical rainforest indicates hotter past equatorial temperatures. Nature, 457: 715-718. [PDF] [Supplementary Information] - Straipsnis "Nature" žurnale kuriame paskelbtas didžiausios žinomos visų laikų gyvatės - Titanoboa atradimas.
Makarieva, A. M.; Victor G. Gorshkov and Bai-Lian Li (2005-09-14). "Gigantism, temperature and metabolic rate in terrestrial poikilotherms". Proceedings of the Royal Society B 272: 2325–2328 - Straipsnis "Proceedings of the Royal Society: Biological sicences" žurnale apie šaltakraujų gyvūnų temperatūros, metabolizmo ir kūno dydžio sąsajas.
Holman, J. Alan (Author). Fossil Snakes of North America: Origin, Evolution, Distribution, Paleoecology.Indiana University Press (May 1, 2000), 376 p. - Monografija apie Šiaurės Amerikoje praeityje egzistavusias gyvates.
--
AS
Reply all
Reply to author
Forward
0 new messages